Direktorius

KAČINSKAS VIRGILIJUS

          Gimė 1959 05 25, Vilniuje.

         Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signataras, Kultūros paveldo centro direktorius. Žmona Regina (g. 1959), Vilniaus M.Biržiškos g-jos lietuvių k. ir literatūros mokyt. metodininkė. Vaikai: Mindaugas (g. 1983), architektas, Jūratė (g. 1985), reklamos vadybininkė.

         1977 m. baigė Vilniaus 34-ąją vidurinę mokyklą. 1977–1982 studijavo VISI Architektūros fak. (baigė su pagyrimu).

         1982–1984 - KŪPI Šiaulių sk. archit., 1984–1985 - šio i-to vyresn. archit., 1985–1989 - I kategorijos archit., 1986–1988 - gr. vad., 1990–1992 – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Švietimo, mokslo ir kultūros k-jos pirm. pav., Septintosios (vėliau pavadintos Nuosaikiųjų) frakcijos pirm., 1992-1996 – Lietuvos savivaldybių sąjungų žurnalo „Savivaldybė“ redaktorius, 1996-2005 Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis architektas, nuo 2006 ir šiuo metu - Kultūros paveldo centro direktorius.

         Su bendraminčiais įkūrė pirmąją sąjūdžio gr. „Tautos - tautai" Šiauliuose (1988-07-19). Šiaulių sąjūdžio iniciatyvinės gr. narys, t-bos pirm. (iki 1990), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys. Tik Sąjūdžio Šiaulių t-bos įdiegtos organizacinės struktūros, neleidusios dominuoti komunistams, vienas iš kūrėjų.

         1992 m. vienas iš Lietuvos nuosaikiųjų judėjimo steigėjų, judėjimo vicepirmininkas. 1996 m. dalyvavo „Lietuvos sambūrio“ steigime. 1996–2002 m. Lietuvos demokratų partijos narys.

         Daugelio architektūrinių projektų autorius ar bendraautorius: Šiaulių m. Vilniaus pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijos, Joniškio banko projektų bendraaut., Šiaulių medžiotojų ir žvejų namo, Radviliškio laidojimo namų, Ginkūnų (Šiaulių r.) kultūros namų, Padubysio poilsio bazės „Žuvėdra" projektų aut. Konkursai: Šiaulių geležinkelio stoties rekonstrukcijos (bendraaut., III v.), Šiaulių „Nuklono" (aut., II v.), Panevėžio rajoninių kultūros namų (aut., I v.).

         Vienas iš Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemos kūrėjų: 1991 dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos laikinąjį valstybinės kultūros paveldo inspekcijos įstatymą ir kitus susijusius teisės aktų projektus, 1994 buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ekspertas vertinant Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektą, 2003-2004 su kitais Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sudarytos darbo grupės nariais rengė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo projektą, taip pat rengė daugumą su minėtu projektu susijusių poįstatyminių teisės aktų projektų, pagal kuriuos įkurtas vieningas Kultūros vertybių registras, garantuotas nekilnojamojo kultūros paveldo nepriklausomas ekspertinis vertinimas, suformuota paveldo tvarkybos reglamentų sistema ir kt.

         Vienas iš knygų „Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai 1990“, „Išsivadavimas. Sąjūdis Šiaulių krašte 1988-1990 metais" rengėjų, šių knygų maketų autorius. 

         2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

         Laisvalaikis: Krepšinis, kalnų slidinėjimas.

         Moto: Laisvė yra atsakomybė.

         Kultūros paveldo centras, Ašmenos g. 10, LT-01135 Vilnius; tel. (5) 2121483; el. paštas:

         virgilijus.kacinskas@kpc.lt.