• Titulinis
  • Žinios
  • 2022.11.11 Nepriklausomybės kovų savanorių ryžtas – valios ginti savo šalį pavyzdy...

Nepriklausomybės kovų savanorių ryžtas – valios ginti savo šalį pavyzdys

2022 m. lapkričio 11 d. Krašto apsaugos ministerijoje įvyko diskusija „Mūsų savanoriai: Nepriklausomybės kovų istorinė reikšmė ir jų dalyvių vaidmuo atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybingumą“, kurioje pristatytas tarpukario Lietuvos karių, savanorių, šaulių ir partizanų biografinių duomenų skaitmeninis žinynas.

 Žinynas sukurtas įgyvendinant Kultūros paveldo centro projektą „1919 – 1940 m. žuvusių ir nuo žaizdų, ligų mirusių Lietuvos karių, šaulių, partizanų biografinių duomenų skaitmeninės bazės parengimas ir pateikimas viešajai prieigai“. Renginyje diskutavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, Kultūros paveldo centro direktorius, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Virgilijus Kačinskas, pradinius duomenis žinynui surinkęs istorikas Eugenijus Ivaškevičius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Jokubauskas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkė Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas  mjr. Mindaugas Milius. Diskusiją moderavo Lietuvos kariuomenės istorikas Karolis Zikaras.

 „Lietuvos savanorių pasiaukojimas ir Nepriklausomybės kovose pademonstruotas ryžtas ginti atgimstančią valstybę yra pavyzdys dabartinėje Lietuvoje gyvenančiai kartai. Kariuomenės ir visuomenės vienybė, susitelkimas ir valia gintis yra Lietuvos valstybės bei jos žmonių išlikimo garantas“ – sveikinimo žodyje diskusijos dalyviams teigė Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

 Projektą iniciavusio Kultūros paveldo centro direktoriaus Virgilijaus Kačinsko teigimu, „Vairo“ dainos žodžiais „...gimiau nei per anksti, nei per vėlai...“ kiekvienas valstybės istorijos laikotarpis turi savo iššūkius ir turi savo didvyrius, kaip, deja, turi ir išdavikus.

 „Šiandien reikia kalbėti apie žmones, kurie aukojo gyvybes, gyvenimus, sveikatą vardan Laisvės ir Valstybės. Kartu su projekto partneriais žinynas pradedamas 1918-1940 metais žuvusiųjų ir nuo įvairių aplinkybių mirusių didvyrių ir vėliau bus pildomas visų savanorių, Birželio sukilėlių, Katalikų bažnyčios kronikos leidėjų ior platintojų, Kauno pavasario, Laisvės lygos, Pabaltijiečių memorandumo ir kitų Laisvės kovotojų iki pat 1990 metų duomenimis. Jokie iššūkiai nebaisūs, kai žinai, kai moki, kai gali, nors Kultūros paveldo centro likimas ir nėra aiškus“, - sakė Virgilijus Kačinskas.

 Pradinius duomenis žinynui surinkęs istorikas Eugenijus Ivaškevičius pabrėžė, kad šio darbo ėmėsi vedinas noro sužinoti kuo daugiau apie kiekvieną iš Lietuvos didvyrių ir pasidalinti surinktomis žiniomis su visa visuomene, siekiant išsaugoti Laisvės gynėjų atminimą.

 „Noras ir tikslas buvo sužinoti kuo daugiau, iš kur asmuo kilęs, ką veikė, kada įstojo į Lietuvos kariuomenę, kokias pareigas užėmė, koks likimas ištiko“, – savo pasisakyme kalbėjo Eugenijus Ivaškevičius, surinkęs išsamią informaciją iš archyvinių ir kitų informacijos šaltinių.

 Klaipėdos universiteto docentas, dr. Vytautas Jokubauskas, tyrinėjantis XX a. Lietuvos karybos ir kariuomenės istoriją, pasidalino savo tyrimų atradimais ir pabrėžė, kad sukurtas viešai prieinamas skaitmeninis žinynas yra vertingas informacijos šaltinis ne tik istorikams, bet ir visiems besidomintiems.

 „Skleidžiant žinią apie Nepriklausomybės kovų dalyvių, karių, savanorių, šaulių partizanų vaidmenį ir asmenines istorijas, matau didelį visos Lietuvos muziejų, ypač regioninių, vaidmenį, pasinaudojant surinkta informacija“, – teigė Vytautas Jokubauskas. Mokslininkai pateikė daug vertintų pasiūlymų žinynui tobulinti.

 Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriaus pirmininkė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkė Aušra Jurevičiūtė bei Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas mjr. Mindaugas Milius dalinosi savo atstovaujamų organizacijų veikla ir patirtimi, puoselėjant Lietuvos Laisvės gynėjų atminimą ir pabrėžė darbo su jaunimu svarbą perduodant istorinę atmintį.  Pasak prelegentų, kiekviena asmeninė savanorių istorija, su kuria galima susipažinti sukurtame žinyne, jaunimui padeda giliau pajausti ryšį su istoriniais įvykiais. Aušra Jurevičiūtė atkreipė dėmesį, jog būtina veikti ir kitomis šio kilnaus darbo kryptimis, pavyzdžiui, –  keliuose įrengti nuorodas į savanorių kapines ir kapus. Taip pat išsakytas siūlymas į skaitmeninį žinyną pirmuoju numeriu įtraukti ir Nežinomo kareivio kapą.

 Diskusiją moderavęs Lietuvos kariuomenės istorikas Karolis Zikaras, brėždamas Lietuvos kariuomenės susikūrimo ir Nepriklausomybės kovų paraleles su šiomis dienomis, pabrėžė, kad ir šiomis dienos Lietuvos kariai įkvėpimo puoselėjant tvirtą kovos dvasią, ryžtą, drąsą ir pasiaukojimą dėl bendro tikslo semiasi praeities.

 „Dabartinė kariuomenė tęsia XX a. pradžios istoriją, batalionų, pulkų tradicijas. Siekiame, kad karys jaustų ryšį su bendražygiais, kovojusiais toje pačioje kovoje jau prieš 100 metų ir dar anksčiau“, – teigė Karolis Zikaras. Anot jo, kiekvieno iš Lietuvos laisvės gynėjų Nepriklausomybės kovose istorija yra įkvėpimo šaltinis šiandienos kartai.

 Įgyvendinant projektą sukurtas skaitmeninis žinynas talpina daugiau nei 3000 biografinių duomenų lentelių, kuriose galima rasti informaciją apie Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, karių, šaulių ir partizanų kilmę, išsilavinimą, tarnybą, dalyvavimą kovose, žūties aplinkybes bei palaidojimo vietas. Su žinyne esančia informacija galima susipažinti Kultūros paveldo centro internetinėje svetainėje www.kpc.lt ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje esančioje „Žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę“ kriptoje. Kiekvienas besidomintis Nepriklausomybės kovomis ir XX am. Lietuvos valstybės istorija dabar galės daugiau sužinoti apie jos gynėjus, susipažinti su asmeninėmis jų istorijomis ir pasisemti pilietinės drąsos bei ryžto.

 Projektas „1919 – 1940 m. žuvusių ir nuo žaizdų, ligų mirusių Lietuvos karių, šaulių, partizanų biografinių duomenų skaitmeninės bazės parengimas ir pateikimas viešajai prieigai“ įgyvendinamas Kultūros paveldo centro, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Lietuvos šaulių sąjunga. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.

Projektas „1919 – 1940 m. žuvusių ir nuo žaizdų, ligų mirusių Lietuvos karių, šaulių, partizanų biografinių duomenų skaitmeninės bazės parengimas ir pateikimas viešajai prieigai“ įgyvendinamas Kultūros paveldo centro, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Lietuvos šaulių sąjunga. Projektą dalinai finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija.

Nuotrauka: © Krašto apsaugos ministerija


Paskutinį kartą redaguota: 2023-01-30, 10:13:58