Žinoti už Lietuvos Laisvę gyvybę, gyvenimus ir sveikatą paaukojusių vardus – mūsų pareiga
2022 m. spalio 27 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune įvyko renginys „Mūsų savanoriai: Lietuvos Laisvės gynėjų (1919 -1940 m.) viešo žinyno pristatymas“. Renginyje dalyvavo Kultūros paveldo centro, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų ir jaunimo atstovai, aktyvūs visuomenės nariai.
Žinynas talpina daugiau nei 3000 biografinių duomenų lentelių, kuriose bus galima rasti informaciją apie Lietuvos kariuomenės kūrėjus savanorius, karius, šaulius ir partizanus, jų pavardes ir vardus, tarnybos vietas, dalyvavimą kovose, žūties aplinkybes, palaidojimo vietas ir kitus archyviniuose bei kituose informacijos šaltiniuose užfiksuotus biografinius duomenis. Renginio dalyviai taip pat aplankė muziejuje įrengtą „Žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę“ kriptą, kurioje nuo šiol bus galima susipažinti su visa žinyne esančia informacija.
„Laisvės, tikėjimo, Tėvynės idealai vakar, dabar ir ryt, nesvarbu kokiu būdu, bet visada suras savo gynėjus ir kovotojus. Suras tuos, kurie ne patogiuose nomenklatūros postuose ,,kovojo“ už Lietuvą, ne laukdami ir stebėdami iš už kampo ,,pergyveno“ dėl Tėvynės, kurie neskleidė mitų apie visus „labai vieningus“ vardan Tos. Bet tuos, kurie aukojo savo gyvybę, gyvenimus, sveikatą ir negalėjo elgtis kitaip. Tuos, kuriuos visais amžiais galime su pasididžiavimu vadinti savanoriais. Žinoti kas jie – mūsų likimas ir pareiga“, – sakoma projektą inicijavusio Kultūros paveldo centro direktoriaus, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro Virgilijaus Kačinsko sveikinimo žodyje, kurį renginio dalyviams perdavė centro direktoriaus pavaduotoja istorikė Giedrė Radvilavičienė.
Kultūros paveldo centro atstovų teigimu, šis skaitmeninis žinynas – tai pirmasis žingsnis, siekiant įamžinti visus už Lietuvos laisvę kovojusius. Ateityje taip pat planuojama surinkti bei paskelbti nuo 1918 m. gruodžio Nepriklausomybės kovose dalyvavusių savanorių, 1941 m. Birželio 23-osios sukilimo dalyvių, Katalikų bažnytinės kronikos leidėjų ir platintojų, Kauno pavasario dalyvių, Helsinkio grupės narių, 45 Pabaltijiečių memorandumo signatarų, Sąjūdžio bei kitų Laisvės gynėjų ir kovotojų vardus iki pat 1990 m.
Pasak pranešimą „Nepriklausomybės kovos 1918 – 1920 m. ir jų istorinė reikšmė“ skaičiusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus istoriko Povilo Barštaičio, po Pirmojo pasaulinio karo įvykęs Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas žymėjo milžiniškų iššūkių pradžią.
„Išlikti nepriklausomiems buvo galima tik ginkluotu pasipriešinimu išorės priešams, prieš kuriuos teko kovoti menkai aprūpintiems ir nepatyrusiems savanoriams, padedamiems šaulių, partizanų ir net civilių. Siekdami surinkti kiek įmanomą daugiau biografinės informacijos apie asmenis, žuvusius ar nuo ligų ir sužeidimų mirusius dėl laisvos Lietuvos, turime gerbti juos už aukas ir nuopelnus. Be jų neturėtumėm Laisvės ir Nepriklausomybės, kuriomis džiaugiamės ir šiandien“, – pabrėžė Lietuvos Nepriklausomybės kovas tyrinėjantis istorikas.
Renginyje paminėti ir Lietuvą gynę šauliai. Savo pranešime „Nepriklausomybės kovose žuvę ir sužeisti šauliai“, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio – Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius akcentavo, jog pirmieji treji Nepriklausomybės metai lėmė būti ar nebūti Lietuvos Respublikai.
„1918 metų pabaigoje į Lietuvos teritoriją įsiveržė bolševikų raudonoji armiją, 1919 metų pradžioje iš pietų Lietuvai grėsė lenkų invazija, iš šiaurės grasino bermontininkai. Mūsų šalyje vis dar šeimininkavo ir plėšikavo besitraukiantys vokiečių kareiviai. Šiame kovų sūkuryje Mato Šalčiaus ir Vlado Putvinskio iniciatyva užgimė sukarinta Lietuvos žmonių organizacija – Lietuvos šaulių sąjunga, kurios pagrindinis uždavinys buvo su ginklu padėti jaunai Lietuvos kariuomenei kovoti su išorės ir vidaus priešais. Nuo pat pirmųjų sąjungos įkūrimo dienų organizacijos nariai buvo ginkluojami, sudaromi šaulių būriai ir siunčiami į frontą, į priešų užnugarį vykdyti partizaniškas užduotis. Šioje kovoje neapsieita ir be šaulių aukų“, – teigė Stasys Ignatavičius.
Viešai prieinamas žinynas artimiausiu metu bus patalpintas ir internetinėje Kultūros paveldo centro svetainėje www.kpc.lt. Kiekvienas besidomintis Nepriklausomybės kovomis ir XX am. Lietuvos valstybės istorija dabar galės daugiau sužinoti apie jos gynėjus, susipažinti su asmeninėmis jų istorijomis ir pasisemti pilietinės drąsos bei ryžto.
Projektas „1919 – 1940 m. žuvusių ir nuo žaizdų, ligų mirusių Lietuvos karių, šaulių, partizanų biografinių duomenų skaitmeninės bazės parengimas ir pateikimas viešajai prieigai“ įgyvendinamas Kultūros paveldo centro, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Lietuvos šaulių sąjunga. Projektą dalinai finansuoja LR Vyriausybės kanceliarija.
Papildoma informacija: Kultūros paveldo centro projektų vadovė Milda Petrokaitė, renginiai@kpc.lt